vienybė

vienýbė sf. (1) Š, NdŽ, vienỹbė (2) K, Rtr, KŽ, víenybė (1); MŽ, D.Pošk, S.Dauk, N, M, L 1. I, ŠT47, A.Sal vientisas, vienalytis junginys, vienovė: Yra V. Christus tuo piemenimi geruoju, jog neižbarsto kaip vilkas, bet surankioja víenybėn visas avis savąsias DP207. Dvase šventa,… surinkai pagonis ing šventos vieros vienybę Mž309–310. Gavęs pavelijimą nuo savo tėvų ir sandarą nuo savo giminės į vienybę susiblokšti ir susidoroti su tinkama merga JR5. Tu, kursai gyveni ir karaliauji, Dieve, su Tėvu vienybėje Dvasės šventosios Mž174. Kūdikis, penamas krūtimis motynos, nestojas dėl to motina, o tu kad muni priemi, stojys dvasišku spasabu vienybėje muno, ir tuo šėsu aš, Dievas tavo, su tavimi, tu su munimi esi P. | Padarė naudos vienýbę (sudarė sutartį, pagal kurią uošvio ir žento turtas naudojamas bendrai) Prk. ║ I susivienijimas, sąjunga: Šitą uniją arba víenybę mūsų su Christumi Viešpatimi šitos vietos liudija DP453. Visos buvę viršūnės vienybėn suspynę, kaip lietuvnykų širdys ant vieną tėvynę A.Baran. Atsiranda, rodos, siūlas, rišantis juos (pasakojimus) į vienybę LTI184. 2. I, ŠT47 santaika, santarvė, sugyvenimas: Du vyru vienýbė[je] gyveno J. Par juos te vienýbės nėr – dalijas i dalijas Klt. Ėgu vienýbė[je], – pasiutusiai gera gyvent Mžš. Vaikai, gyvenkiat vienýbė[je] Pln. Iš vienỹbės, iš gero susiklausymo gerai gyvena Jrb. Sako vyriukai tims ten: – Taikinkiamos, būkiam, sako, vienýbė[je] Vvr. Kap vienýbė [šeimoje], deda pinigus rozu Rod. Tiktai imkie tokią, kokis pats esi, tai bus meilė ir vienýbė, Dievo padėjimas DrskD25. Neilgai jiem buvo vienýbė BM29(Č). Gyvatė… pasakė, kad jau daugiaus žmonių neės ir gyvens su cigonu vienýbėj BM223(Jsv). Tai mano pati, su kuria jau trečią dešimtį vienybėje ir meilėje gyvenu J.Bil. Duktė karaliaus pryš Pietus (Pietų karalių) ateis karaliausp pryš Šiaurę (pas Šiaurės karalių), jeib vienybę padarytų BBDan11,6. Mieliausieji broliai, sergėkimės visokių kerštų, rūstybių, gailumų, barnių ir visokio atskilumo, ir turėkimės suderėjimo, vienýbės ir meilės bendros DP531. Giminei mūsų duok dermę, vienybę, meilę MKr40. O teip negali būt kitaip, tiktai toji vienybė o draugystė širdies musija jamui visad pasidabot MP69. ^ Gyvenk vienybėj su žmonėmis, o kariauk su pageidimais savo VP17. 3. Q144, H, R, I, LL52 bendras veikimas, susitelkimas: Ligi aštuoniolikos vyrų buvo, o ka jie visi į vienỹbę – tai daug gali nuveikt Pžrl. Nors mūsų, broliai, nedaugel yra, tačiau mes tvirti, jei riš (= jungs, sies) vienybė Mair. Kam reikalinga vienybė, kam ne, o mums, lietuviams, ji reikalinga dvigubai Blv. Reikėjo saugoti tauto[je] vienybę, kliautį ir pataiką S.Dauk. Negali būti vagių ir apvogtųjų, dorųjų ir sukčių vienybės sp. Gerai, laikykime tiktai vienýbę, o vis bus gerai BM239(Vl). Ir darbui dirbti reikia vienybės J.Jabl. Kada žmonės susieis ing vienybę Mž475. Žodžiais Petro Š[vento], idant mes čia ant to pasaulio kaip gyvieji akmenes teip budavotumbimės ir teip víenybe, meile suliptumbime DP573. Mes tikime ing Dvasią Šventąją, su Tėvu ir Sūnum sančią, kuri nuliūdusius juokin, gera gausindama linksmin,… vienybėn mus veda, griekų atleidimą ketina PK113. ^ Vienybė – nė vanduo neperbėgtų Vel. Kame yr vienybė, ten ir galybė LTR(Plt). Be vienybės nėr galybės PPr107. Kokia bus vienybė, tokia ir galybė A1885,34. Vienybė – galybė, dvilinka netrūksta LTR(Pbr). Kur daug laisvės, nėr vienýbės, tenai trumpas galas BM454. Vienybė duoda stiprybę prš. 4. nepertraukiamas ryšys, neatskiriamumas, glaudumas: Ji (forma) medžiaginius elementus taip labai pertvarko, kad kartais vienos dalelės atėmimas griauna vienumos vienybę LEXVIII189. Turinio ir formos vienybė rš. Priešybių vienybę rodo magneto šiaurinio ir pietinio polių neatskiriamumas rš. Nekuriose (= kai kuriose) dainose nėra vienýbės mislies: pradžia apie vieną daiktą, vidurys gi ir pabaiga – apie kitą JDII12psl. 5. bendrumas, artumas, vienodumas: Pažiūrų vienýbė DŽ. J. Jablonskis troško rašybos vienybės, bet po ginčų visi išsiskirstydavo nepasiekę tos vienybės KlbV60(J.Balč). Ik mes visi ateitumbim ing vienybę tikėjimo ir pažinimo sūnaus Dievo VlnE172. 6. atskiras dalykas, atskirybė, vienetas: Vienas dalykas sudaro vienetą daugio atžvilgiu ir vienýbę visumos atžvilgiu FT. Ir Hirtas, kaip ir Jaunius, žodžio lyčių daugybę veda iš pirminės vienybės K.Būg. 7. nevieningumas, atskirumas: Vytenis, būdamas bukliu, žinojo gerai, jog baimė keršte vienybę daro, vildamos, jog veikiaus ar paskiaus katra noris šalis vokyčių nuilsusi ateis pas jį užtarimo ieškoti S.Dauk. 8. CI538, Sut, N vienumas, vienatvė: Gerai, ka užejot – prisibūni toj vienýbėj Ppl. ^ Geriau žmogui vienybėj, negu dviem negadnybėj LTR(Igl).